užmauti

užmáuti 1. tr. ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto SD169. Užvalkalą užmauti N. Ratą užmauti N. Kaukę užmáuti BŽ158. Pirštinę ant rankos užmáuk J. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti P.Cvir. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių! Mair. Primušk gromatelę pri skrynės viršeliaus, užmauk žiedą ant rankelių StnD25. Sunku užmáut batą ant kojos Brž. Užmauk jam pirštines ant ausų, tai bus tikras asilas LTR(Grk). Užmoviau užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau JV1040. | prk.: Kad pyliau su krumpliu, tuoj antakį užmóviau (smūgiu uždėjau) Skr. ^ Arkliui rodo avižas, kol apinasriu užmáuna Slk. Užmovė durniui sijoną ant galvos (dar labai jauną ar mulkį apvesdino) Krp. | refl. tr.: Jis užsivilkdavo gražią mantiją, užsimaudavo plačias turkiškas kelnes ir geltonas šlepetes J.Balč. Eik, užsimáuk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt K.Donel. Kailinius užsivilkęs, pirštines užsimóvęs, tai jau gali kentėti Vgr. Batus tik šventą dieną galėjai užsimáuties Vgr. 2. tr. užsmeigti: Užmauju ant iešmo SD441. Slieką užmauti N. 3. intr. užeiti, užsukti kur: Anas, kada tik eina pro šalį, vis pas mus ažmáuna Ds. 4. intr. užduoti, užkirsti: Užmóvė gerai su pagaliu, ir pakrito vištelė Vvr. Užmovė lazda per kuprą Jnšk. Kad ažmóvė per srėbtuvę! Ds. Užmóviau su laza šunie par galvą, ka apsiramintų Krš. 5. tr., intr. užpilti: Kaži kokį maurą pliūpt ir užmóvė ant mano mėsos Jnš. Užmóvė tiek lytaus, kad niekur išbristi nebgal Vvr. 6. tr. užgerti: Užmóvęs arelkos, gali kalnus versti – šilta, gera Jnšk. | refl. tr.: Užsimóviau spirito, nebijau nė speigo Šts. 7. tr. užvesti (kalbą): Užmóvė savo kalbą, neleido nė mun šnekėti Krš. ║ intr. skaudžiai pasakyti, užkirsti: Kaimynai tujau užmóvė, kokia ana Rdn. Kaip su šūdu užmóvė marčiai Krš. \ mauti; antmauti; apmauti; atmauti; įmauti; išmauti; numauti; pamauti; parmauti; permauti; pramauti; primauti; sumauti; užmauti